- uodimas
- uodìmas sm. (2) KII357, Š, NdŽ, KŽ, K.Būg, úodimas (1) DūnŽ, Rdn; AK91, P, N, E → uosti: 1. Uodimu gyvūnai junta ore esančias lakiųjų medžiagų molekules rš. Kad visas kūnas akis būtų, kur dingtų girdėjimas? Kad jisai visas būtų girdėjimas, kur dingtų uodimas Bb11PvK12,17. 2. Žmonės pirmą kartą ėmė uodimu nuodėmiauti Vaižg. \ uodimas; nuuodimas; suuodimas
Dictionary of the Lithuanian Language.